Išmanusis lietuvių gyvenimas 2025-aisiais: technologijos, kurios jau dabar keičia mūsų kasdienybę

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip išmaniosios technologijos keičia lietuvių gyvenimą ir kokios naujovės jau tapo mūsų kasdienybės dalimi.

Išmanieji namai: lietuviškos svetainės transformacija

Išmaniųjų namų koncepcija Lietuvoje per pastaruosius metus iš prabangos tapo prieinamesnė vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Vis daugiau lietuvių namus aprūpina išmaniaisiais prietaisais, kurie padeda taupyti energiją, užtikrinti saugumą ir padidinti komfortą. Išmanieji termostatai, apšvietimo sistemos, apsaugos kameros – šie įrenginiai jau nėra retenybė Lietuvos namuose.

Lietuviškos įmonės, tokios kaip „Elgama-Elektronika", „Teltonika Networks" ir kitos, kuria vietinius išmaniųjų namų sprendimus, pritaikytus būtent Lietuvos rinkai. Ypač populiarūs tapo išmanieji energijos valdymo sprendimai, leidžiantys stebėti ir optimizuoti energijos suvartojimą – aktualus klausimas daugeliui lietuvių, susiduriant su augančiomis energijos kainomis.

Balsu valdomi asistentai, tokie kaip „Google Assistant" ar „Amazon Alexa", pamažu mokosi suprasti lietuvių kalbą, o lietuviški startuoliai kuria specializuotas programėles, leidžiančias integruoti įvairius išmaniuosius prietaisus į vieningą ekosistemą. Pavyzdžiui, „Deeper" sukurta sistema leidžia valdyti namus per lietuvišką sąsają, o tai ypač patogu vyresnio amžiaus gyventojams.

Dirbtinis intelektas lietuvių kasdienybėje

Dirbtinis intelektas (DI) tapo neatsiejama lietuvių kasdienio gyvenimo dalimi, nors dažnai to net nepastebime. Nuo asmeninių rekomendacijų „Vinted" ar „Barbora" platformose iki automatinio kalbos vertimo „Tilde" platformoje – DI technologijos padeda taupyti laiką ir personalizuoti paslaugas.

Lietuviški bankai, tokie kaip „Swedbank", „SEB" ir „Šiaulių bankas", aktyviai diegia DI sprendimus, kurie padeda aptikti sukčiavimo atvejus ir pasiūlyti klientams personalizuotas finansines paslaugas. Lietuvos startuolis „Oxipit" sukūrė DI sprendimą, padedantį radiologams greičiau ir tiksliau išanalizuoti rentgeno nuotraukas, o tai gerokai pagerina medicininės diagnostikos kokybę.

Idomu tai, kad Lietuvoje kuriamos ir specifinės DI programos, skirtos lietuvių kalbos analizei ir apdorojimui. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslo partneriais sukūrė lietuvių kalbos sintezatorių, kuris natūraliai skamba ir gali būti naudojamas įvairiose programose – nuo pagalbos regėjimo negalią turintiems žmonėms iki automatinio teksto skaitymo programėlių.

Išmanusis mobilumas: kaip keičiasi lietuvių keliavimo įpročiai

Išmaniojo mobilumo sprendimai radikaliai keičia tai, kaip lietuviai keliauja mieste ir už jo ribų. Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose elektrinių paspirtukų ir dviračių dalijimosi paslaugos, tokios kaip „Bolt", „CityBee" ir „Skok", tapo įprastu reiškiniu. Šios platformos ne tik siūlo patogų būdą judėti mieste, bet ir prisideda prie ekologiškesnio miesto transporto.

Lietuviškos programėlės, tokios kaip „Trafi" (dabar žinoma kaip „Kinto"), padeda planuoti keliones viešuoju transportu ir optimizuoti maršrutus. Kauniečių sukurta „Unipark" programėlė leidžia lengvai rasti ir apmokėti automobilių stovėjimo vietas, o tai išsprendžia vieną didžiausių miesto vairuotojų galvos skausmų.

Automobilių dalijimosi paslaugos, tokios kaip „CityBee" ir „Spark", keičia lietuvių požiūrį į automobilio nuosavybę – vis daugiau jaunų miesto gyventojų renkasi neturėti nuosavo automobilio ir naudotis dalijimosi paslaugomis pagal poreikį. Elektriniai automobiliai taip pat tampa vis populiaresni, o Lietuvos įkrovimo stotelių tinklas nuolat plečiasi.

Skaitmeninė sveikata: naujas požiūris į sveikatą ir gerovę

COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninių sveikatos paslaugų plėtrą Lietuvoje. Telemediciną, kuri anksčiau buvo laikoma ateities vizija, dabar tapo kasdienybe. Platformos, tokios kaip „Medikeeper" ir „Kilo.Health", leidžia lietuviams konsultuotis su gydytojais nuotoliniu būdu, stebėti savo sveikatos rodiklius ir gauti personalizuotas rekomendacijas.

Lietuviškas startuolis „Revolab" sukūrė inovatyvų sprendimą, leidžiantį atlikti kraujo tyrimus namuose ir gauti rezultatus per programėlę. Kitas lietuviškas projektas „Copernico" pasiūlė inovatyvų būdą stebėti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir gerovę, naudojant išmaniuosius jutiklius ir DI technologijas.

Išmanieji laikrodžiai ir fitneso apyrankės tapo populiarūs tarp lietuvių, kurie nori stebėti savo fizinį aktyvumą, miego kokybę ir kitus sveikatos rodiklius. Lietuvių sukurta programėlė „Lympo" motyvuoja vartotojus būti aktyviais, siūlydama apdovanojimus už fizinę veiklą.

Išmanusis apsipirkimas ir maisto pristatymas

Lietuvių apsipirkimo įpročiai per pastaruosius metus patyrė drastiškų pokyčių. E. prekybos platformos, tokios kaip „Pigu.lt", „Varle.lt" ir „Senukai", siūlo patogų būdą įsigyti prekes neišeinant iš namų, o išmanūs algoritmai padeda vartotojams rasti tai, ko jie ieško.

Maisto pristatymo paslaugos, tokios kaip „Barbora", „Lastmile" ir „Bolt Food", leidžia lietuviams užsisakyti maisto produktus ar restoranuose pagamintus patiekalus per kelias minutes. Šios platformos naudoja išmaniuosius algoritmus, kurie optimizuoja pristatymo maršrutus ir laiką, o tai padeda taupyti tiek vartotojų, tiek kurjerių laiką.

Įdomu tai, kad Lietuvoje kuriami ir unikalūs sprendimai, mažinantys maisto švaistymą. Programėlė „Foodout" leidžia restoranams ir prekybos centrams parduoti maisto produktus, kurių galiojimo laikas artėja į pabaigą, už mažesnę kainą, o tai naudinga tiek verslui, tiek vartotojams, tiek aplinkai.

Išmanusis švietimas: mokymasis bet kur ir bet kada

Lietuvos švietimo sistema taip pat išgyvena skaitmeninę transformaciją. Platformos, tokios kaip „Eduka klasė" ir „eTest", leidžia mokytojams kurti interaktyvias pamokas, o mokiniams – mokytis savo tempu. Vilniaus universiteto sukurta platforma „Eduten" naudoja žaidybinimo elementus, kad padarytų mokymąsi patrauklesnį vaikams.

Nuotolinis mokymasis tapo įprasta praktika, o lietuviškos įmonės, tokios kaip „BitDegree", siūlo inovatyvius sprendimus suaugusiųjų mokymui ir persikvalifikavimui. Ši platforma naudoja blockchain technologiją, kad užtikrintų sertifikatų patikimumą, ir siūlo mikro-mokymosi modulius, kurie padeda įgyti naujų įgūdžių per trumpą laiką.

Virtualios ir papildytos realybės technologijos taip pat randa savo vietą Lietuvos švietimo sistemoje. Lietuviška įmonė „Telesoftas" kuria virtualios realybės sprendimus, leidžiančius mokiniams tyrinėti istorines vietas ar atlikti sudėtingus mokslinius eksperimentus virtualioje aplinkoje.

Ateities perspektyvos: kas laukia lietuvių skaitmeninėje eroje?

Lietuvos, kaip technologiškai pažangios šalies, ateitis atrodo daug žadanti. 5G tinklų plėtra atveria naujas galimybes daiktų internetui, autonominėms transporto priemonėms ir išmaniųjų miestų projektams. Vilnius, Kaunas ir kiti Lietuvos miestai jau dabar diegia išmaniojo miesto sprendimus, tokius kaip išmanusis apšvietimas, atliekų tvarkymas ir transporto valdymas.

Lietuvos startuolių ekosistema ir toliau kuria inovatyvius sprendimus, kurie gali pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą. Nuo išmaniųjų drabužių iki daiktų interneto sprendimų žemės ūkiui – Lietuvos technologinės inovacijos tiesiogiai prisideda prie šalies gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.

Tačiau skaitmeninė transformacija kelia ir naujų iššūkių – nuo skaitmeninės atskirties mažinimo iki privatumo ir duomenų saugumo užtikrinimo. Lietuvos institucijos ir verslas skiria vis daugiau dėmesio šiems klausimams, siekdami užtikrinti, kad technologinė pažanga būtų naudinga visiems šalies gyventojams.

Išmaniosios technologijos jau tapo neatsiejama lietuvių kasdienybės dalimi, ir ši tendencija tik stiprės. Svarbu, kad technologijų plėtra vyktų atsakingai, atsižvelgiant į socialinius, etinius ir aplinkosauginius aspektus. Tik tokiu būdu galėsime užtikrinti, kad skaitmeninė revoliucija prisidėtų prie tvaresnės ir gerovės kupinos Lietuvos ateities.